Bankroto procesas juridiniam asmeniui turėtų būti inicijuojamas jam tapus nemokiam arba esant realiai nemokumo tikimybei per artimiausius 3 mėnesius.

Juridinio asmens nemokumu laikoma juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Bankroto procesą gali inicijuoti:

• juridinio asmens vadovas ar atsižvelgiant į juridinio asmens teisinę formą – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso esant juridinio asmens nemokumo tikimybei;
• kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius 3 mėnesius.

Bankroto procesą privalo inicijuoti:

• juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus;
• juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.

Prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui – juridiniam asmeniui, kreditorius pirmiausia privalo įgyvendinti ikiteisminę bankroto proceso inicijavimo stadiją.

Kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, siekdamas inicijuoti bankroto procesą turi:

• registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikti pranešimą su pasiūlymu dėl susitarimo juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikti pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti pranešimą teikiančio asmens tapatybę (pranešimą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą). Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, pateiktus jį elektroninių ryšių priemonėmis – nuo patvirtinimo apie pranešimo gavimą dienos;
• pranešime nurodyti juridinio asmens neįvykdytą neginčijamą prievolę ir įspėti, jog per pranešime nurodytą terminą (terminas turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos) prievolės neįvykdžius, nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui;
• praėjus terminui, skirtam prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti ir šių veiksmų neatlikus, kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi kreiptis per 3 mėnesius. Per šį terminą kreditoriui neinicijavus bankroto bylos, pranešimas su pasiūlymu juridiniam asmeniui turėtų būti teikiamas iš naujo aukščiau nurodyta tvarka.

Reikalavimas pateikti pranešimą nurodant, kad, jei prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti netaikomas, jeigu:

• anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas ar netinkamai vykdomas,
• arba kreditorius jau buvo inicijavęs išieškojimą iš šio juridinio asmens ir antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

Tokiais atvejais kreditorius turi teisę raštu informavęs skolininką iškart kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui juridiniam asmeniui.  

Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas.

Susitarimas dėl pagalbos iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos įmonei, apimančios skolų grąžinimo terminų atidėjimą, dalies prievolių atsisakymą, neįvykdytų prievolių pakeitimą kita prievole ir pan.

Asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo dienos.

Sudarius susitarimą dėl pagalbos gali būti svarstoma dėl restruktūrizavimo, o ne bankroto bylos kėlimo arba skolos grąžinimo klausimas sprendžiamas neinicijuojant nemokumo bylos.

Teisė kreditoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui atitinkančiam nemokumo būseną atsiranda nuo:

• termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos;
• kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas;
• likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo;
• kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

Pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti:

• prašymas iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui ir tokio prašymo priežastys (pagrindimas, kad juridinis asmuo yra nemokus).
• informacija apie skolą kreditoriui (jos dydį, susidarymo laikotarpį, pradelsimo laikotarpį, atliktus skolos išieškojimo veiksmus ir jų rezultatus ir kt.).
• pridedami dokumentai, kuriais patvirtinamas kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas (skolos pagrindimo dokumentai, išieškojimo, jei buvo vykdomas, pagrindimo dokumentai, dokumentai patvirtinantys ikiteisminės procedūros įvykdymą (dėl skolos sumokėjimo, susitarimo dėl pagalbos ar bankroto proceso ne teismo tvarka), juridinio asmens nemokumą patvirtinantys dokumentai (jei tokių turima), kiti dokumentai, kurie, kreditoriaus nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

Juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą. Buveinės vieta nustatoma pagal juridinio asmens registracijos adresą.

Kai taikomas Reglamentas (ES) 2015/848, pagrindinės nemokumo bylos keliamos juridinio asmens pagrindinių interesų vietos, o teritorinės nemokumo bylos – juridinio asmens įsisteigimo vietos, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2015/848, apygardų teismuose.

Mokėtino žyminio mokesčio dydis už teikiamus procesinius dokumentus nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnyje.

Už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo mokamas 500 eurų žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat, kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (CPK 80 straipsnio 10 punktas).

CPK 87 straipsnis numato sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo atvejus.

Sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Žyminis mokestis taip pat grąžinamas įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (teismui savo iniciatyva neišsprendus šio klausimo – suinteresuoto asmens prašymu).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) reglamentavimą nemokaus juridinio asmens bankroto procesas gali vykti:

• teismo tvarka;
• ne teismo tvarka.

Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, JANĮ nustatytas teismo kompetencijai priskirtas pareigas vykdo ir JANĮ numatytas teismo teises turi kreditorių susirinkimas, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.

Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos:

• teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;
• į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus;
• nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu nėra tenkinamos šios sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas su tuo sutinka. Tokio sutikimo nesant, bankroto procesas gali vykti tik teismo tvarka.

Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 (75 proc.) visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

Kreditorių susirinkime, kuriame sprendžiama dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, turi būti išsprendžiamas ir klausimas dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo.

• Bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui su atitinkamais pakeitimais taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.
• bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.
• teismo funkcijos atliekamos šiame bankroto procese yra minimalios. Paprastai bankroto procese ne teismo tvarka teismas sprendžia klausimus kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo. 
• tam, kad bankroto procesas ne teismo tvarka galėtų sklandžiai vykti, tarp juridinio asmens ir jo kreditorių neturėtų būti esminių nesutarimų.
• bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį nutraukti bankroto bylą tvirtina notaras (vykdant teismo tvarka – teismas).
• JANĮ nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią nurodyti asmenys (kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; nemokumo administratorius) sužinojo arba turėjo sužinoti apie jų priėmimą.
• bankroto procesą vykdant  ne teismo tvarka, nemokumo administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas, kreditorių susirinkimo sprendimo kopiją pateikia Garantinio fondo administratoriui.

Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

• juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;
• juridinis asmuo nėra nemokus;
• pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ numatytą atvejį.

Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

• asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti;
• nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

Jeigu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo nesumoka teismo nustatytos sumos į depozitinę sąskaitą administravimo išlaidoms apmokėti ir nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo administruoti bankroto procesą savo rizika ir lėšomis, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir paveda inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.

Jei tokiam juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla (arba sumokėjus depozitą, arba nemokumo administratoriui sutikus su rizika), ji nagrinėjama supaprastinta tvarka, jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos.

Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis terminas dėl svarbių priežasčių vieną kartą teismo gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Nutartis iškelti (atsisakyti iškelti) bankroto bylą gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs tokią nutartį, negali priimti nutarties iškelti bankroto bylą. Dėl teismo nutarčių iškelti bankroto bylą kasacija negalima. 

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo jos kopiją išsiunčia:

• juridiniam asmeniui;
• kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo;
• antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;
• Lietuvos bankui, jeigu bankroto byla iškelta kredito įstaigai;
• Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos.

Nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie teismo priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gavimo dienos apie tai informuoja juridinio asmens dalyvius.

Nutartimi iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti juridinio asmens ilgalaikio turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (jeigu bankroto byla nutraukiama) draudžiama:

• vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą;
• išieškoti skolas iš juridinio asmens;
• įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas;
• skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos;
• nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą;
• įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Iškėlus bankroto bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Jų nustatyta tvarka nemokant, einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdomas bankroto procesas, kurio metu siekiama kiek galima didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma sparčiau iš rinkos pašalinti nemokų subjektą jį likviduojant (išskyrus atvejus, kai iš bankroto proceso pereinama į restruktūrizavimo procesą ar esant teisiniams pagrindams bankroto byla nutraukiama). Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina, valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka, atlieka kitus numatytus administravimo veiksmus paskirtas nemokumo administratorius, svarbiausi klausimai priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai sprendžiami kreditorių susirinkimuose.

JANĮ numato vienų metų likvidavimo procedūros užbaigimo terminą nuo juridinio asmens pripažinimo likviduojamu dėl bankroto, kuris esant objektyvioms aplinkybėms gali būti teismo (vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) pratęstas.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas iš juridinio asmens atnaujinami.

Teismas nutartimi atsisakyti iškelti bankroto bylą nusprendžia ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų teismo nurodymų.

Kreditorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą (arba kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka) paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos turi pateikti juridinio asmens bankroto procesą administruoti paskirtam nemokumo administratoriui prašymą įtraukti jį į bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių sąrašą ir jo reikalavimą (skolą) patvirtinančius dokumentus, nurodyti, kaip yra užtikrintas (jei yra) šio reikalavimo įvykdymas (įkeitimu, hipoteka ar kt.).

Įmonei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, paskirtas nemokumo administratorius informuoja visus žinomus įmonės kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą ir nurodo per kokį terminą, kur ir kokiu būdu kreditoriai turi pateikti savo finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus bankrutuojančiam juridiniam asmeniui. Visgi, gali susidaryti tokia situacija, kad nemokumo administratoriui nėra žinomi visi bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai (pvz., nemokumo administratoriui laiku neperduoti įmonės dokumentai ar netinkamai vesta įmonės apskaita), todėl kreditorius, sužinojęs apie bankroto bylos iškėlimą, gali savo iniciatyva pateikti finansinį reikalavimą nemokumo administratoriui.

Informacija apie pradėtas bankroto bylas („50 naujausių pradėtų bankroto procesų“), vykdomas bankroto procedūras („Vykdomos procedūros“) ir kt., taip pat nemokumo administratorių sąrašas ir jų kontaktiniai duomenys skelbiami AVNT interneto puslapyje.

Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia.

Teismas gali priimti kreditorių reikalavimus pateiktus praleidus terminą tik tokiu atveju, jei praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis arba kai kreditoriaus civiliniai ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu arba Komercinio arbitražo įstatymu, tokiu atveju laikoma, kad terminai šiems reikalavimams pateikti nepraleisti.

Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po bankroto bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos.

Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų (administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti terminą, bet ne ilgiau kaip 14 dienų) nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Ginčijami reikalavimai nagrinėjami teisme ir dėl jų tvirtinimo/netvirtinimo priimamas teismo procesinis sprendimas. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.

Kreditoriaus teisės ir pareigas konkrečiame bankroto procese įgyjamos nuo to momento, kai jo atitinkamo dydžio finansinį kreditoriaus reikalavimą bankroto procese patvirtina teismas (bankroto procese ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas).

Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:

• dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose;
• teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų;
• skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus;
• gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir iš nemokumo administratoriaus;
• reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės;
• kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;
• naudotis kitomis JANĮ ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.

Esminiai bankroto proceso klausimai sprendžiami kreditorių susirinkimuose. Kreditorių susirinkimas yra kolegialus kreditorių teisių įgyvendinimo organas.

Kreditorių susirinkimas turi šias teises:

• sudaryti kreditorių komitetą;
• atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką;
• nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką;
• su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo;
• spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei;
• nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką;
• kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;
• leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu;
• kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo;

spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą; naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis.

Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas.

Kreditorių susirinkime bankroto procese turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės bankroto byloje dalyvaujantys asmenys.

Kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius.

Įmonės bankroto procese tiek vykdomame teismo, tiek ne teismo tvarka yra privalomai skiriamas nemokumo administratorius, tik skiriasi jo skyrimo tvarka šiuose bankroto procesuose.

Bankroto procese, vykdomame teismo tvarka, nemokumo administratorius paskiriamas teismui naudojantis Nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa, kuria iš Nemokumo administratorių sąrašo atrenkamas nemokumo administratorius (juridinis ar fizinis asmuo) juridinio asmens bankroto bylai administruoti įvertinus administratorių apibūdinančius aktualius kriterijus.

Bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas jo paskyrimą iš anksto suderinus su nemokumo administratoriumi ir šiam pateikus sutikimą–deklaraciją administruoti konkretų bankroto procesą.

Informacija apie vykdomas bankroto procedūras ir jas administruojančius nemokumo administratorius bei kita aktuali informacija skelbiama AVNT interneto puslapyje, taip pat VĮ Registrų centro interneto svetainėje galima pasitikrinti informaciją apie juridinio asmens teisinį statusą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, čia skelbiama informacija apie teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir juridinio asmens teisinį statusą „bankrutuojantis“.

Bankroto proceso išlaidas sudaro:

• bankroto proceso administravimo išlaidos;
• ūkinės komercinės veiklos išlaidos (jei iki likvidavimo pradžios vykdoma ūkinė komercinė veikla);
• kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui.
• Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro:
• bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui;
• su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje;
• juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos;
• turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos;
• turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos;
• juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos;
• bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos;
• restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos;
• pašto, ryšių, organizacinės išlaidos;
• kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

Ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos.

Nemokumo administratoriui pradėjus administruoti bankroto procesą, jo prašymu, pateiktu JANĮ nustatyta tvarka, teismas tvirtina pradines bankroto proceso administravimo išlaidas, kurios galės būti naudojamos bankroto procesui administruoti iki bendros administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. 

Nemokumo administratoriaus atlyginimą sudaro:

• bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą (priskiriamas prie bankroto proceso administravimo išlaidų);
• kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus;
• atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma.

Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (dydį, specifiką).

Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas.

Atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurios sumą nustato kreditorių susirinkimas.

• Pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas motyvuota nutartimi, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, ši nutartis neskundžiama;
• Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą; į ją turi būti įtrauktos turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos;
• Kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama;
• Bazinio atlygio dydį nemokumo administratoriui nustato teismas;
• Kintamojo atlygio dydį pagal Vyriausybės nustatytą tvarką apskaičiuoja nemokumo administratorius;
• Atlygį už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nustato kreditorių susirinkimas.

Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus.

Viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sąmatos viršijimo ar ją viršijančių įsipareigojimų prisiėmimo sušaukti kreditorių susirinkimą ir jam pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl šių aplinkybių bei atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą.

Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius dėl jos tvirtinimo gali kreiptis į teismą.

Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.

• Bankroto proceso faktinės administravimo išlaidos turėtų būti pagrįstos ir būtinos konkretaus bankroto proceso administravimui, jos neturi viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.
• Nemokumo administratorius turi pareigą pagrįsti faktiškai patirtų administravimo išlaidų būtinumą, pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
• Bankroto proceso išlaidos (ir administratoriaus atlygis) apmokamos pirmiausiai, t. y. prieš kreditorių finansinių reikalavimų apmokėjimą.
• Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka proporcingai atliktų darbų apimčiai.
• Teismas, priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą, ta pačia nutartimi nustato nemokumo administratoriui priklausančią kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalį, proporcingą atliktų darbų apimčiai.
• Jeigu bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar taikos sutarties sudarymo, nemokumo administratoriui išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą suma.
• Jeigu bankroto proceso metu vykdoma ūkinė komercinė veikla, jos metu gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos turi būti atskirtos nuo bankroto proceso pajamų ir išlaidų, jos vykdymo laikotarpiu mokami visi einamieji mokėjimai iš ūkinės veiklos gautų pajamų.

• Ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.
• Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybių.
• Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.
• Ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik tuo atveju, jei tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka.
• Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.
• Ūkinės komercinės veiklos pajamoms ir išlaidoms turi būti atidaryta atskira komercinė sąskaita.
• Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų.
• Ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos.
• Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus.
• Ūkinė komercinė veikla paprastai gali būti vykdoma iki juridinio asmens pripažinimo likviduojamu dėl bankroto, nebent yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo ar konkrečių sandorių sudarymas yra numatytas teismo nutartyje dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu. 

• Atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais.
• Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi turėti kreditorių sąskaitą – juridinio asmens depozitinę sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti.
• Jei yra vykdoma ūkinė komercinė veikla, juridinis asmuo turi turėti atskirą komercinę sąskaitą –  juridinio asmens sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos su bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla susijusiems atsiskaitymams vykdyti.
• Bankroto proceso metu gavus lėšų grynaisiais pinigais (pvz., už parduotą turtą, išieškotas skolas ir pan.), nemokumo administratorius nedelsdamas turi šias lėšas įnešti į atitinkamą sąskaitą – kreditorių ar komercinę.
• Sąskaitose esančios lėšos negali būti naudojamos sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams.
• Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus.

• Kreditorių reikalavimai patenkinami bankroto proceso pabaigoje ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Išimtys taikomos įkaito turėtojo reikalavimams tenkinti, darbuotojų reikalavimams, kurie tenkinami iš Garantinio fondo, darbuotojų reikalavimams atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams tenkinti.
• Kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.
• Kreditorių reikalavimai bankroto procese tenkinami pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus.
• Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.

Įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto;

Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile:

• pirmąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai – kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos;
• antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
• Kreditorių reikalavimai pagal aukščiau nurodytą eiliškumą tenkinami dviem etapais:
• pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų.
• antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.

Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

Juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia.

• Įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto;
• Įkaito turėtojas, patenkinus jo reikalavimą ar reikalavimo dalį iš parduoto ar perduoto turto, turi prisidėti prie bankroto proceso administravimo išlaidų kompensavimo;
• Įkeistą turtą pardavus ar perdavus už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintas reikalavimas ir iš to turto apmokėjus bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti;
• Įkeistą turtą pardavus ar perdavus už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinto reikalavimo suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami bendra tvarka pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles;
• Įkaito turėtojo reikalavimą pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius apmoka per 7 dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dienos dėl atskaitytinų administravimo išlaidų dalies ir dėl įkeisto turto administravimo turėtų išlaidų.
• Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.

• Juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai (bankroto proceso ne teismo tvarka atveju – kreditorių susirinkimo nutarimui) juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą. Šioje stadijoje juridinis asmuo gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, iš bankroto proceso pereiti į restruktūrizavimą, gali būti sprendžiama dėl juridinio asmens pardavimo.
• Teismui (bankroto proceso ne teismo tvarka atveju – kreditorių susirinkimui) priėmus sprendimą juridinį asmenį pripažinti bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto ir jam įsiteisėjus, pradedama likvidavimo stadija, juridinis asmuo tampa likviduojamu dėl bankroto. Pradėjus likvidavimo procedūrą, visi administravimo veiksmai nukreipiami į juridinio asmens veiklos nutraukimą ir išregistravimą iš viešojo Juridinių asmenų registro. Šioje stadijoje realizuojamas, perduodamas, nurašomas juridinio asmens turtas, kaupiamos kreditorių sąskaitoje bankroto proceso metu gautos lėšos ir ruošiamasi užbaigti bankroto procesą.
• Galutinė bankroto proceso stadija – juridinio asmens pabaiga ir išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Šioje stadijoje ruošiama ir tvirtinama galutinė bankroto ataskaita, galutinai apmokamos administravimo išlaidos, tenkinami kreditorių reikalavimai, priimamas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos (vykdant bankroto procesą teismo tvarka sprendimą priima teismas, ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimas).
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.

Nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę likvidavimo terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.

• Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos.
• Galutinėje bankroto ataskaitoje nurodoma bankroto proceso pajamų ir visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma, kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus, kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma.
• Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.
• Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.
• Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos ir prie prašymo prideda įrodymus, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus; institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius.

Teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

• juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos;
• juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.

• Įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, pradedamas juridinio asmens likvidavimas ir juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą.
• Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas. Kreditorių susirinkimai nešaukiami.
• Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu sudaromi tik juridinio asmens likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.
• Bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidoms nustatyti mutatis mutandis taikomos JANĮ 75 straipsnio nuostatos. Teismo nutartis dėl bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.

• Teismas savo iniciatyva arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti nutartį nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, jeigu kreditorių sąskaitoje yra sukaupta reikšmingai didesnė lėšų suma, negu reikia mokėti šioms išmokoms: teismo patvirtintoje bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nustatytoms išlaidoms apmokėti; į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtai pinigų sumai ją įmokėjusiam asmeniui grąžinti.
• Reikšmingai didesne lėšų suma laikoma suma, kuria vykdant bankroto procesą teismo tvarka būtų galima patenkinti ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos turi grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą pinigų sumą ją įmokėjusiam asmeniui.
• Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, bankroto procesas toliau vykdomas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Juridinio asmens teisinis statusas nesikeičia.

Nuo 2023-01-01 su pagrindine informacija apie bankroto procesą, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų, teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims bus galima susipažinti AVNT nustatyta tvarka jos tvarkomoje informacinėje sistemoje.

Informacinėje sistemoje bus skelbiama tokia informacija, kurią teiks nemokumo administratorius ir teismai:

• pranešimai apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius;
• kreditorių susirinkimų ir kreditorių komiteto sprendimai;
• bankroto proceso planas;
• informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos);
• informacija apie bankroto proceso išlaidas pagal JANĮ 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą struktūrą ir jų pagrindimas;
• informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jeigu kreditorius fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu kreditorius juridinis asmuo), jų reikalavimų dydį ir tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;
• restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita;
• galutinė bankroto proceso ataskaita;
• galutinė restruktūrizavimo ataskaita;
• likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai;
• nemokumo byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys.

Minėta informacija bus laikoma žinoma teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims nuo šios informacijos pateikimo informacinėje sistemoje.

Iki informacinės sistemos veikimo pradžios tokios informacijos pateikimą nurodytiems asmenims turi užtikrinti bankroto procesą administruojantis nemokumo administratorius.

Kreditorių teisė gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, bankroto procesą iš nemokumo administratoriaus, o nemokumo administratoriaus pareiga ją teikti numatyta JANĮ. Taip pat numatyta ir kreditorių susirinkimo teisė nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Nemokumo administratorius turi užtikrinti kreditoriams (kreditorių susirinkimui) galimybę šias teises įgyvendinti nepažeidžiant komercinės (gamybinės) paslapties sudarančios informacijos ir informacijos, kurią sudaro asmens duomenys, teikimo reglamentavimo.

Kreditoriai, ar kiti subjektai, turintys teisę gauti nurodytą informaciją, turi kreiptis tiesiogiai į nemokumo administratorių dėl pageidaujamos informacijos pateikimo vadovaudamiesi kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarka, jei tokia nustatyta. Jei tokia tvarka nepatvirtinta, rekomenduotina į nemokumo administratorių kreiptis su prašymu raštu konkrečiai nurodant pageidaujamą gauti JANĮ numatytą informaciją ir pagrindžiant besikreipiančiojo teisę ją gauti.

Paprastai kreditoriai ar kiti asmenys, turintys teisę gauti informaciją apie bankroto procesą, turi atlyginti tiesiogines tokios informacijos surinkimo ir pateikimo išlaidas nemokumo administratoriui.

Pradėjus veikti AVNT informacinei sistemai, joje išviešinta informacija bus prieinama su tokia informacija turintiems teisę susipažinti subjektams, todėl šios informacijos nemokumo administratorius neturės pareigos teikti pakartotinai individualiai.

Teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais:

• visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;
• juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;
• patvirtinama taikos sutartis;
• iškeliama restruktūrizavimo byla.

Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, išskyrus restruktūrizavimo bylos iškėlimo atvejį. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

• Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami.
• Visos bankroto proceso išlaidos apmokamos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.
• Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka bankrutuojančio ar likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinio statuso.

Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti šie asmenys:

• paskirtasis nemokumo administratorius;
• kreditorius;
• juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.

Reikalavimai taikos sutarčiai ir jos įsigaliojimas:

• Pasiūlyme sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Prie pasiūlymo sudaryti taikos sutartį turi būti pridėtas taikos sutarties projektas.
• Taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.
• Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.
• Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėta JANĮ nustatyta tvarka pasirašyta taikos sutartis.
• Nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas.
• Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.
• Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka taikos sutartį tvirtina notaras.